Berato miestas pavogė mano širdį. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame mieste yra senovinė citadelė, alėjos, vaizdingos kalvos, o jo ištakos siekia 2400 metų. Senamiestis - tarsi filmo dekoracijos, pilnas alėjų ir vynmedžių, senų namų, kiemų, kuriame gyvena tik apie 100 žmonių.
Istoriškai "naujesnis miestas" turi dvi puses. Į šiaurę nuo upės yra Mangalamas, tradicinis musulmonų rajonas, o į pietus nuo upės - Gorica, krikščionių rajonas. Viename iš jų yra architektūrinis stebuklas, kuriame įsikūrusi "Tūkstančio langų kalva" (viršuje), sudaryta iš namų, stovinčių ant kalvos, kurioje nėra jokių kelių - tik laiptai ir takeliai. Kita - didinga alyvmedžių kalva. Sėdėjome restorane ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Osumi upę ir Myzeqe žemumą. Aš žavėjausi žeme ir jos istorija, o žvelgdamas į tūkstančio langų kalvą, negalėjau atsistebėti, kokie pokalbiai vyksta tuose languose.