Kolumbreto salynas

Columbretes salyną sudaro keturios mažos vulkaninių salų grupės, esančios apie 30 mylių (56 Km) nuo castellon pakrantės. Salų grupės yra: columbrete grande (arba Illa grossa valensian), La Perrera (arba La ferrera),la horadada (arba La foradada) ir El bergantin (arba el carallot).Salos taip pat yra daugelio žemų uolų dalis, kurios orografijai būdingas mažų kraterių ir vulkaninių dūmtraukių buvimas. Šios salos yra viena iš mažesnių archipelagų, turinčių didžiausią ekologinį susidomėjimą Viduržemio jūra. Salos turi tikrai įdomią istoriją, kuri prasideda nuo jų vardų: kilmę lemia įspūdis, kad pirmieji graikų ir Lotynų lankytojai turėjo, kurie pasirinko colubraria ar ophiusa pavadinimą, kurį paveikė didelis gyvačių kiekis, rastas aplink juos. Lisola buvo padegta, kad nužudytų visus Viperius. Paskutinis šios rūšies maitintojas buvo užregistruotas 19-ojo amžiaus pabaigoje. Salos buvo sąžiningų žvejų, bet ir piktų kontrabandininkų ir piratų karalystė iki 19 amžiaus pradžios. Šio salyno normalizavimas pagaliau atvyko 19 a. viduryje su švyturio statyba (1856-1860). Švyturio ir jo prižiūrėtojų atėjimas lemia gana įspūdingą nesugadintos aplinkos pasikeitimą, kuris iki tol buvo allora.La maža valdytojų kolonija paliko salas 1975 m., kai švyturys buvo automatizuotas.Kolumbretai liko negyvenami iki 1987 m., kai buvo įdiegtos pirmosios generalitat valenciana kontrolės tarnybos.Įsikūręs apie 80 metrų gylyje, "columbretes" yra geriausias vulkanizmo pavyzdys Ispanijoje. Didelę alyvą sudaro keletas grandininių kraterių ir yra didžiausia iš visų kolumbretes salų. Jį sudaro senovės kraterio liekanos. Jis turi apie kilometro elipsės formą. Lisola yra viena iš mėgstamiausių vietų narams. Kai kurios žuvys yra unikalios.